Lietuvos keliuose dizaineriams nesaugu

2018 m. sausio 10 d. - Algimantas Bakšys

Grafikos dizaineriai ir tipografikos entuziastai negali ramiai važiuoti Lietuvos keliais. Dažnai jie nori sustoti prie kiekvieno kelio ženklo ir savomis rankomis juos išplėšti, slapta namie perdaryti ir pastatyti atgal. Maža to, net jei egzistuoja eismo reguliavimas, kartais kelio ženklai dėl nežinomų priežasčių skiriasi, o nuorodos rėkia ant mūsų visu garsu.

Remiantis klasikiniu tipografikos požiūriu, lengviau skaitomi yra tie žodžiai ar frazės, kurie yra parašyti mažosiomis raidėmis. Tai aiškinama tuo, kad skaitydami žodį, mes neskaitome po vieną raidę, o žiūrime į visą junginį. Pirmiausia nustatome formą, o vėliau atpažįstame ir patį žodį. Tekstus knygose, reklamose ar internete esame įpratę skaityti mažosiomis raidėmis, todėl atmintyje turime sukaupę didelę ir plačią žodžių formų biblioteką. Didžiosiomis raidėmis užrašyti žodžiai yra vienodų formų, todėl juos skaitant žmogus netenka galimybės gauti papildomos informacijos.

Dar 1963 metais tipografikos autoritetas Miles Tinker nustatė, kad mažosios raidės yra kur kas charakteringesnės už didžiąsias. Joms būdingos įvairesnės formos, taip pat jos turi pailginimus į viršų arba apačią, kilpas ir kitus, šriftą nagrinėjantiems žmonėms atpažįstamus, komponentus. M. Tinker nustatė, kad nors didžiąsias raides lengviau pamatyti iš didesnio atstumo, jų junginį perskaityti vis dėl to yra kur kas sunkiau.

64 proc. mano nagrinėtų Europos šalių, kelio ženkluose naudoja mažąsias raides. Tokios šalys kaip Prancūzija, Ispanija, Graikija naudoja abi sistemas (didžiosiomis raidėmis žymimi ženklai automagistralėse). Tačiau pažvelgus į visas pasaulio šalis, šis procentas dar didesnis. Žinoma, iš toli didžiosios raidės yra labiau atpažįstamos nei tuomet, kai yra skaitomos po vieną. Pavyzdžiui, raidės O ir E tikrai turi daugiau skirtumų nei o, e. Tačiau, remiantis Ben D. Sawyer (MIT) komandos tyrimu, žodžiai užrašyti vien didžiosiomis raidėmis turi pranašumą tik esant itin mažiems dydžiams.

Didžioji Britanija 6-tąjame dešimtmetyje sukūrė naują šriftą „Transport“, kuris ėmė keisti visus didžiosiomis raidėmis parašytus ženklus. Neilgai trukus šriftą ėmė adaptuoti didžioji dalis kitų pasaulio šalių (ypač buvusios kolonijos), o 2018 metais Niujorkas pakeitė savo, beveik 28 mln. dolerių kainavusią 260 tūkst. ženklų sudarančią, sistemą. Lietuvoje kelių ženklams naudojamas šriftas yra dar Sovietų Sąjungoje patvirtinto GOST standarto adaptacija. Iš mano minėtų šalių, šis šriftas yra naudojamas tik Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje ir Lietuvoje. Net broliai latviai naudoja vokišką DIN 1451, o lenkai turi unikalų ir savo sukurtą Drogowskaz.

Vis tik važiuojant Lietuvos keliais saugumą labiausiai mažina ne pats šriftas (beje, turintis ir mažąsias raides), o tai, kaip jis sudėtas. Kiekvienas dizaineris visada rizikuoja ir užsimerkia, kai pamato tokius tarpus aplink V raidę: