Kai esi pats žaliausias

2017 m. liepos 13 d. - Olia Grinko

Visi žinome tą jausmą, kai brendame į ežerą ir galop pasiekiame tą dalį, kai turime arba staigiai nerti arba beviltiškai mykiame, kaip šalta. Toks yra jausmas dar esant visiškai žaliam ateiti į dizaino ir komunikacijos pasaulį. Na, arba apskritai naują gyvenimo etapą. Galiausiai, supranti, kad viskas ne taip ir baisu, vanduo ne toks šaltas ir, pasirodo, po metų, kai nardei tik po internetą, vis dar moki plaukti realiame vandenyje. Šiandien norėčiau pasidalinti, kaip šitą banguojantį ežerą mato praktikantas ir kaip nuspręsti, ar šita sfera yra tau.

Pasirodo, daugelis pamokų ir užsiėmimų, kurie neatrodė prasmingi, gyvenime visai praverčia arba bent pamoko, kaip elgtis kitą kartą. Visi mes perėjome per tą etapą, kai turėjome mokykloje sukandę dantis dirbti grupėse. Visgi padaryti viską pačiam (arba pritariamai linksėti nieko nedarant) parodė, kaip gyvenime nereikia elgtis. Projektų įgyvendinime svarbūs visų komandos narių pastebėjimai ir indėlis, kadangi vienas žmogus visų darbų padaryti jau fiziškai negali. Galop paaiškėja, koks svarbus yra lankstumas ir polinkis improvizuoti. Tvarkaraštis nėra konstanta, kliento norai ir idėjos gali pasikeisti, todėl nuolat turi kisti ir jūsų idėjos.

Laiko planavimas išspręstų daugelį problemų, tačiau gyvenimas yra nenuspėjamas, visko nesuplanuosi, todėl reikia dirbti greitai. Lėtas ir ramus gali būti vos iškėlęs koją iš ofiso, iki to laiko patartina, kad protas veiktų kaip styga. Tai nėra monotoniškas darbas, šablonų štampavimas. Kažkodėl po kiekvienos žioplumo apraiškos prisimenu matematikos pamokas. Tu kaip ir išsprendi teisingai visus uždavinius, tačiau palieki žioplas klaidas ir viską sumauni. Tai va, mokykloje aš neišmokau matematikos, tačiau ne apie tai. Esmė tame, kad neįmanoma viską daryti iš pirmo karto gerai. Klaidos yra proceso dalis, todėl tenka su tuo susitaikyti ir kartais mokėti už nežinojimą, nemokėjimą, nesužiūrėjimą. Dažnai praslystama su smulkiomis korekcijomis, nors galima susimauti ir su dideliu projektu. Svarbu būti pasiruošusiam ir nesibaiminti. Kažkokiu stebuklingu būdu neretai mes pradedame bijoti mokytis kažko naujo, klysti arba klausti, jei kas nors atrodo nesuprantama ar neišsprendžiama. Visgi tai daryti yra būtina. Svarbu nepriimti kritikos, pastebėjimų kaip įžeidimo, o analizuoti jas ir daryti išvadas. Tam visa tai ir sakoma. Na, ir būtų neblogai karts nuo karto pažiūrėti į save su humoru.

Grafinis dizainas - gyvybiškai svarbi dalis šiuolaikinėje komunikacijoje. Tenka pripažinti, kad dizaineris nėra menininkas, tuo pačiu ir ne robotas, todėl jis turi mąstyti kūrybiškai ir nepamiršti apie kūrybinę dalį. Vizualūs sprendimai turi būti paremti kliento vizija ir pasirinkimais. Dizainas nuolat koreliuoja su komunikacija, nes jo paties funkcija yra konkrečios žinutės pateikimas tam tikra vizualia forma. Galima teigti, tai kaip ir ne viena meno kryptis, skirtumas tas, kad kiekvienas dizaino objektas turi aiškią ir konkrečią funkciją, o tie, kurie nėra pritaikyti, gali būti traktuojami kaip tiesiog mokymosi dalis.

Domėjimasis visokiomis keistenybėmis niekada nebūna pro šalį. Patartina kartas nuo karto susitelkti į tai, kas pačiam atrodo įdomu ir verta išnaudoti savo laiką neimant į galvą, ar šiuo metu tai yra naudinga. Idėjos, praktinis panaudojimas gali atkeliauti pačiu netikėčiausiu metu ir daug vėliau. Taip, netgi tas keistas paprotys vidury nakties pinti sapnų gaudykles (neklauskite) ar važiuojant autobusu užsirašyti eilėraštį apie nieką turi potencialo kur nors praversti. Na, ar bent jau būti įdomia tema pokalbio su naujais kolegomis.

Apibendrinant, norint gyventi reklamos, socialinių medijų pasaulyje nuoširdžiai patartina ir rekomenduotina būti iki kaulų smegenų smalsiu, aktyviu, lanksčiu, nebijoti klysti ir tobulėti. Ta proga, linkiu tokiems pat neapsisprendusiems kaip aš nebijoti rizikuoti, praktikuotis ir ieškoti savęs.